žinčius

žiñčius sm. (2) FrnW, NdŽ, KŽ 1. OGLII82 kas viską žino: Koks tu žinčius esi Mrk. 2. žr. žynys 1: Iš Dlugošo gauname žinoti, jog kunigas žinčius prižiūrėdavo šventąją ugnį, neužgesamai degančią Vilniaus bažnyčioje ir, be to, užsiimdavo būrimu ir žynavimu LTI342(K.Būg). Ant šventojo kalno žynyčia boluoja, nebmatos ten žinčiaus ugnis TS1899,3.